Lakūnai Fricas ir Hansas. Vaidmenis atlieka Fricas ir Hansas.
Žmonės buvo sukurti tam, kad katėms būtų su kuo gyventi
Vieną vasario vakarą spaudė beveik trisdešimties laipsnių šaltis. Katinėlis pribėgo prie mūsų ir gailiai sukniaukė. Pakėliau jį, vaje, lengvas lengvas kaip plunksnelė – šitaip sulysęs. Nebegalėjome palikti likimo valiai. Siaubingai šalta. Parsinešėme.
Nešdamiesi diskutavome, ar verta, bet šios diskusijos baigėsi greitai. Supraskit – ar būtumėt palikę kačiuką žūti? Eidami galvojome ir naujojo mūsų namų gyventojo vardą. Diskutavome. Pasilikome prie vienos vardo kandidatūros. Pratęsiant vokiškų vardų tradiciją (juk turime Fricą) ir prisiminus Heidi Klum apvalumų vardus , katinėlis buvo pavadintas garbingu vardu HANSAS.
Fotografuota su Nikon D60, 18-55mm, UV, polarized
Šeštadienį Fricą sodan nusivežiau, na, tai ne pirmas kartas buvo, gal trečias ar ketvirtas. Kadangi sode daug darbų, tai su pavadėliu paleidau aš jį žolelių pakramtyt. Taip ir dingo. Maniau jau, kad kapiec Fricui, pasiklydo kambarinis katinas, ir širdį suspaudė, ieškojau porą valandų kic kic frici frici kic kic. Nė balso. O šalia mano sodo nemažoka kūdra, kurioj antys laukinės peri. Girdžiu tik pliumt garsiai kažkas vandenin, pamaniau, kad Fricas skandinasi.O ten antukė nusileido prie savo gaigalo paskraidžiusi ir garsiai pry pry pry. Ir tik tada pamačiau tos anties tykojantį Fricą. Jau be pavadėlio, bet dzin, svarbu kad atsirado, o tai, pamaniau kaip ir netekęs aš jo ar ką. Dabar tai gaila pavadėlio, visgi 40 lietuviškų kainavo.
Po sočios vakarienės reikia nusiprausti, o po to ir nusnausti:
Vakar Fricas gavo vakcinos nuo pasiutligės ir dar trijų ligų. Veterinaras parinko plonesnę adatėlę, tad katinas net nesuspurdėjo, tik akimirką pikčiau sumurmėjo. Po poros valandų smagiuoju būdu Fricas jau siuto vonioje.