Vieną vasario vakarą spaudė beveik trisdešimties laipsnių šaltis. Katinėlis pribėgo prie mūsų ir gailiai sukniaukė. Pakėliau jį, vaje, lengvas lengvas kaip plunksnelė – šitaip sulysęs. Nebegalėjome palikti likimo valiai. Siaubingai šalta. Parsinešėme.
Nešdamiesi diskutavome, ar verta, bet šios diskusijos baigėsi greitai. Supraskit – ar būtumėt palikę kačiuką žūti? Eidami galvojome ir naujojo mūsų namų gyventojo vardą. Diskutavome. Pasilikome prie vienos vardo kandidatūros. Pratęsiant vokiškų vardų tradiciją (juk turime Fricą) ir prisiminus Heidi Klum apvalumų vardus , katinėlis buvo pavadintas garbingu vardu HANSAS.
du seni gėjai
Tai kad nevisai – kastratukai abu
Pasiilgau savo rainiuko
Jo vardas buvo Friciukas…