Vieną vasario vakarą spaudė beveik trisdešimties laipsnių šaltis. Katinėlis pribėgo prie mūsų ir gailiai sukniaukė. Pakėliau jį, vaje, lengvas lengvas kaip plunksnelė – šitaip sulysęs. Nebegalėjome palikti likimo valiai. Siaubingai šalta. Parsinešėme. Nešdamiesi diskutavome, ar verta, bet šios diskusijos baigėsi greitai. Supraskit – ar būtumėt palikę kačiuką žūti? Eidami galvojome ir naujojo mūsų namų gyventojo [...]